Judėjimas dažnai suvokiamas kaip pareiga: reikia vaikščioti, suptis, bėgti. Tačiau yra ir kita logika – pritūpimai nėra pratimas, o lėtas įėjimas į kūną. Stovi tiesiai, nenuleidi iki galo, o iki pusės. Lėtas. Be tikslo. Jokios įtampos.
Kūnas reaguoja iš karto. Mano keliai nesiskundžia, nugara neįsitempusi. Esmė ne forma – esmė – jausmas. Kai tai padarysite kelis kartus, pajusite žemę po kojomis. Ir tai yra tai, ką suteikia vidinis centras. Svarbu ne kiekybė, o gestas. Pabandykite 3 kartus ryte, 3 kartus vakare. Tai ne mokymai. Tai yra buvimas.
